Mano Istorija

Transformacijos kelias į naują gyvenimo kokybę

Buvau seniai suvokusi, kad linkiu savo dukrai būti laimingai, ir kad tik aš, kaip artimiausias žmogus, galiu jai parodyti to pavyzdį, tačiau negalėjau to padaryti, nes nesijaučiau laiminga.

Tuomet prasidėjo mano kelionė.

Knygos, kursai, seminarai, paskaitos. 24 val. per parą viso to taikymas ir praktikavimas.

Artimieji ir draugai nutolo, negalėdami suprasti, kodėl taip elgiausi, tačiau toliau tęsiau. Už viską svarbiausia man buvo pasiekti tą būseną, kurioje norėjau gyventi. Tai truko ilgiau nei 9 metus.

Įvyko reali transformacija. Ryškus pokytis viduje ir išorėje. Tačiau tą 2018 m. vasarą man vis dar labai skaudėjo širdį.

Net ir būdama pažengusi dvasiniame suvokime bei praktikose, negalėjau sau padėti. Tačiau širdis kuždėjo, kad yra būdas gyventi be skausmo ir netrukus jį atrasiu.

Netrukus į mano gyvenimą atėjo Skausmo kūno paleidimo sesijos (angl. “Pain Body Release”). Išvykau į Glastonbury, Jungtinę Karalystę, “Wholistic Wellness and Pain Body Release Practitioner Training” mokymus nieko nesitikėdama, bet su stipriu vidiniu žinojimu, kad turiu ten būti.

Jau pirmąją mokymų dieną sugrįžo vizija, kurią turėjau po sūnaus mirties. Ji mane vedė į veiklą, kuria turiu užsiimti, bet tuo metu nežinojau, kas tai. Ir štai - buvau čia, jausdama, kad tai yra tai, ką turiu daryti. Suvokiau, kad atvykau ten ne tik dėl savęs, kad turiu šią techniką parvežti į gimtąją Lietuvą ir dalintis tuo su žmonėmis.

Mano širdis pagijo. Galiausiai, esu tas žmogus, kuriuo troškau būti - pilnai gyvenanti savo laimingą, autentišką ir prasmingą gyvenimą.

Svarbiausia, šiandien profesionaliu būdu padedu kitiems žmonėms, norintiems gyventi atvira širdimi, pagydyti jų skausmą, kad jie taip pat galėtų gyventi savo laimės būsenoje, be didelių pastangų ar sunkių emocijų paleidimo technikų.

Kelionė nėra lengva ar trumpa, bet verta kiekvienos akimirkos.

Vidinės transformacijos

Man nuoširdžiai atrodė, kad jeigu leisiu sau išjausti tą skausmą, kuris atėjo stovint prie sūnaus karsto, numirsiu...

Aiškiai suvokiau, kad turiu pasirinkimą:

1) Pabėgti nuo to. Nejausti, užsidaryti, eiti valgyt, gerti, miegoti ar dar kažką veikti, kas padės pabėgti nuo to jausmo, kuris keliavo tiesiai į mano širdį.

2) Nerti į nežinomybę, nes dar niekad nebuvau išjautus tokio skausmo.

Pirmas variantas viliojo, bet buvo ne išeitis, nes dar anskčiau buvau priėmus sprendimą, gyventi atvira širdimi, kuomet praeities išgyvenimai yra tai, kas mane suformuoja, praturtina ir augina, o ne tai, kas mane žlugdo ar griauna, uždaro, izoliuoja nuo kitų ir buvimo dabarties momente.

Todėl, kaip ir aišku, kad nuspręndžiau rizikuoti, nerti į tai, kas atrodė neįmanoma pakelti.

Kaip šiandien pamenu, kad sukaupiau visas likusias jėgas, užsimerkiau ir... atsidaviau... paleidau... atsipalaidavau...

Daviau sau leidimą jausti tai, kas skverbėsi į mano širdį. Atrodė, kad įeinanti energija fiziškai skrodžia mane ir veda kažkur, kur nesu buvus..

Protas kalbėjo: "Viskas, dabar tai jau baigta... liks du vaikai, vyras, kurie saldžiai miega, o manęs nebebus.."

Bet kažkas išmintingesnis paraleliai kuždėjo: "Viskas bus gerai... Dar labiau atsipalaiduok, paleisk viską, ką tik laikai, proto kontrolėje..."

Tai truko akimirką, nors jautėsi kaip amžinybė. Pasidarė neapsakomai tamsu, kai staiga, kūnui savaime įkvėpus, tarsi blyksnis-sprogimas įvyko viduje, o aš pasijaučiau kažkur "išnėrus".

Spengianti tyla, ramybė ir paprastumas - gal šiais žodžiais galima bandyt išreikšti, kaip jaučiausi atsimerkus. Viduje išsiplėtė begalinės erdvės, tuštumos (teigiama forma) jausmas. Aiškiai jaučiau save, kad esu, ir nejaučiau nieko, tuo pat metu.

Pamenu atsistojau sūnaus karsto gale ir pakėliau akis į langą, kuriame tarsi veidrodyje atsispindėjo kambarys: gėlės, karstas, židinys, sūnaus kūnas, o ten kur turėčiau būti aš (mano kūnas) nebuvo Nieko. Mačiau tai, kas stovi už manęs (taburetės), bet manęs nebuvo, nors aiškiai stovėjau ir žiūrėjau į "veidrodį".

Tada suvokiau, kad nieko čia negalima suvokti, išskyrus tai, kad nėra skausmo, kurio negalima išjausti. Aš Atsibudau. Tai vienas stipresnių patyrimų, kuris pažadino Gyvenimui.

Kaip ten bebūtų: ar tai buvo mano fantazija, iliuzija ar realus patyrimas ir išgyvenimas savęs kaip nieko ir visko tuo pat metu. Nuo to laiko ši patirtis tarnauja man ir kitiems. Aš galiu ir leidžiu sau jausti, būti gyvai, takiai, laisvai kintančiai. Pasinerti į bet kokį patyrimą ir žinoti, kad iš jo išnersiu.

O svarbiausia man nėra svetimo jausmo, kaip nėra svetimo skausmo ar džiaugsmo. Aš atliepiu tą, kuris šalia manęs. Taip galiu palydėti ir pravesti žmogų, per jo asmeninius patyrimus, kokie skausmingi ar sudėtingi ir sunkūs bebūtų.

Mano minėta patirtis yra viena iš keletos, kurios yra tapę vidinėmis kokybėmis ir tarnauja kitų gerovei.

Per istoriją mes galim atpažinti kitą žmogų ir patikėti jam savo vidinius procesus. Savo sakraliausius jausmus, išgyvenimus ar norus. Atpažinti, kad tai yra tai, ko ieškojai ir tas žmogus, žino, turi įgūdžius, kurių tau šiuo metu reikia

Po kiekvienos sesijos ar net šiaip susitikimo su tavimi, jaučiuosi labiau balansuota. Aiškiau matau savo norus ir poreikius. Tu dovanoji man tokius klausimus, kurių pati sau neužduočiau. Kažkaip kitaip pradedu matyti realybe su tavimi.

Goda Petrylaitė

Turėjau 5 sesijas. Anksčiau konflikto metu,ar nepatogioje protui situacijoje dažnai susinervindavau, būdavo ašarų, pykčio. Dabar jaučiu,kad galiu tose situacijose išlikti rami, stebėti tai tarsi iš šono,nesusitapatinti,pajusti,ko noriu aš,apie ką tai. Jaučiu daugiau erdvės aplink save keistis ir keisti kaip darnu man. Nuoširdus begalinis ačiū už naują kokybę.

Inga Statkienė

★★★★★

★★★★★

★★★★★

★★★★★

Vikos vedamos sesijos gilios, apvalančios ir neapsakomos žodžiais. Po kiekvieno karto jaučiau vis gilesnį ryšį su savimi, tarsi besilukštenanti iš kevalo. Akivaizdžiai pasikeitė santykiai su artimaisiais - pvz, kas anksčiau suerzindavo ar sukeldavo emocingas reakcijas konfliktinėse situacijose, tarsi atsipalaidavo ir analogiškose situacijose pradėjau reaguoti visai kitaip. Šioje patyriminėje kelionėje jaučiausi labai saugi vedama Vikos. Esu labai dėkinga už patirtis ir rekomenduoju visiems!

Rita Lav

Eidama į šią sesiją, buvau skeptiška ir nelabai žinojau, ko tikėtis per ją ir po jos. Tačiau Vika dirba labai profesionaliai, padėjo paleisti kūne užslėptą skausmą. Po sesijos atėjo palengvėjimas, atsipalaidavimas. Rekomenduoju visiems, kas ilgai nešiojasi skaudulius, įdiegtas programas iš vaikystės ir nori nuo jų išsilaisvinti

Justina Stulgaitytė-Pranciulė

★★★★★

After a heartbreaking incident all my emotions were on "lockdown" for about 9 years. Thanks to pain body release I finally managed to feel joy and sadness to it's maximum again.I guess it would happen some day by it self. But I wanted to live my life in colours starting NOW! Thank You for bringing life back in to my life!

Olgerd Oleg Avlasovič

★★★★★

Puikus seansas jau ivadineje dalyje viskas keiciasi.Aciu

Saulius Narbutas

Daug metų dirbdama su savimi ir klientais įsitikinau, kad nors mes ir žinom sekantį mūsų žingsnį, kuris nuvestų ten kur norim būti, renkamės laukimo-kančios kelią. Ir tai vyksta dėl to, kad taip esam įpratę. Mes lygiai taip pat bijom būti laimingais, kaip ir patirti nesėkmę. Todėl visa mūsų pasąmonė koncentruojasi į viduriuką, išlaikymą to, ką turiu ir bandymą turėti šiek tiek daugiau, geriau, fainiau. Mes nesam įtvirtinę programos, kuri leistų evoliucionuoti šuoliais. Eiti nuo vienos kokybės prie kitos. Kas iš esmės yra mūsų natūrali prigimtis, todėl gyvenimas karts nuo karto mus "priverčia" tuos šuolius patirti ne pačiu lengviausiu būdu.

O gali būt kitaip. Gali taip su savimi susijungti, kad aiškiai jausi, kada atėjo laikas sekančiai kokybei ir su atsidavimu ir džiugesiu eisi link jos, priimant visas emocijas ir iššūkius, kurie laukia pakeliui.

Asmeninės sesijos

Vedu asmeninio savęs įgalinimo sesijas, padedu žmonėms atrasti savo pašaukimą ir gyventi nuo esaties, siekiant vidinės laisvės ir harmonijos su visata.

Mentorystės programa

Lydžiu žmones per pusės metų mentorystės programą, kurioje jie išmoksta pereiti iš matricinės struktūros į esybinę, atrandant savo tikrąjį potencialą ir gyvenimo prasmę.